Laikau save pamišusiu. Bet aš tik eilinis veikėjas. O gal kuo ypatingas? Bet juk toks nuobodus. Slaptas talentas? Neatradau. Gal net ir neturiu. Aš laimingas. Tik..kažkodėl šiandien liūdnas. Mėgstu būti vienatvėj. Bet baigiu išprotėt nuo savęs. Turiu tiek svajonių! Bet niekas nebeturi prasmės. Mėgaujuosi mažais dalykais. Tik pamiršau ką reiškia būti aistringu. Aš myliu gyvenimą. Tačiau žengiau žingsnį iš lovos ne tą- nekenčiu pasaulio. Kodėl aš toks keistas? Kam bandau save apgauti, aš tik tuščias. Aš laimingas. Tik..kažkodėl šiandien liūdnas.

Ak, ta meilė velniūkštė, savo pirštais užspaudžianti akis, nosį, ausis ir burną, paliekanti širdį be nieko, tik su kosmiško dydžio troškimais. Ir ta vargšė širdis lekia į visas puses, nematydama, negirdėdama, neužuosdama ir negalėdama pajausti skonio, ji susimaišo savyje ir ima iš aplinkos viską, bėga besidaužydama į visus ir visas. Ir taip mes mylim tuos, kurių nereikėtų, nes širdis, kvailiukė, nieko nesupranta, ji tik myli, paprasčiausiai myli.

Gyventi noriu.

Keista, jog ne visad.

-ar žinai, kaip mane užpisai?

aš savo smegenims reguliariai bent tris kartus per savaitę.

Ruduo verkė, o aš kartu su juo.

per nuodėmę tiesą pažinus

šią naktį miegosiu apsikabinus kaltę-

juk dar tik vakar kaklą mano

švelniai gniaužė svetimos rankos.

keista jose buvo suvokti,

jog visgi myliu tik tave.

ir nors nežinau, kam reikėjo rizikuoti

viskuo, ką turiu,

kad suprasčiau,

jog beprotiškai bijau tai prarasti.

todėl tiesą paslėpsiu širdy,

kad išsaugočiau mus.

ir jei reikės, klaupsiu keliais prieš velnią

prašydama negarbingai nuslėpt vakar naktį.

Aš taip norėčiau paprasto gyvenimo.

Pradėti rytą ruošiant pusryčius su artimais,

neskubėti ir nesiversti per galvą lekiant į darbą.

Mėgautis tekančia saule,

ir besijuokiant pasitikti ateinančią dieną.

Nesiekti šlovės ir pripažinimo,

nes žinai, kad esi vertas daugiau.

Vietoj dar keletos nulių banko sąskaitoj,

užmegzti naują pažintį su kaimynu.

Būti atviru sau ir gyvenimui,

naujoms galimybėms ir mažiems džiaugsmams.

Skaityti knygas vakarais,

bėgioti prie jūros smelėta pakrante,

o grįžus dalintis viskuo su mylimais.

Aš taip norėčiau paprasto gyvenimo,

kurti grožį ir pažinti žmones,

neskubėti, lėtai, palengva

tik gyventi, gyvent ir mylėt.

Paklausiau savęs, kas skiria mane

nuo tokio paprasto gyvenimo,

ir atsakymas buvo- tik aš, aš ir niekas daugiau.